Ar gegužės karštis – šiltos vasaros pranašas?


2007 m. gegužės 26 d.
Specialistė atostogų neplanuoja

Šią savaitę Lietuvoje pažėrusi šilumos rekordų gamta nenurimsta.

Spėjama, kad artimiausiomis dienomis kai kuriose šalies vietose oras įkais iki 33 laipsnių.

Jau aišku, kad ši karščio banga pas mus atplūdo iš Viduržemio jūros regiono – Afrikos šiaurės ir Europos pietų.

O ko galima laukti iš būsimos vasaros? „Lietuvos rytas“ tai bandė aiškintis remdamasis ir sinoptikų nuomone, ir astrologų spėjimais, ir gamtininkų stebėjimais, ir senolių išmintimi.

Jei žinotų, kokia bus vasara, Hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė jau dabar suplanuotų savo atostogas. Bet specialistė nežino.

Lietuvos sinoptikai išvis nesiima prognozuoti orų ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o vienas kitoms prieštaraujančias užsieniečių prognozes vertina itin atsargiai.

Sodininkams bus palanki

Tuo tarpu parapsichologas ir astrologas Vladimiras Azanovas, paprašytas „Lietuvos ryto“ skaitytojams pateikti šios vasaros orų spėlionę, prie planetų atlasų dirbo septynias valandas ir pateikė savo astrometeorologinę prognozę.

„Taip nebus“, – atsakė V.Azanovas į klausimą, ar pagal planetų išsidėstymą tikėtina, kad šiemetė vasara bus karščiausia per šimtmetį.

Nors sinoptikai jau žada pirmą birželio pusę karštesnę ir sausesnę negu įprasta, astrologo manymu, birželis bus labiau lietingas negu saulėtas.

V.Azanovas tikisi, kad nuo liepos antrosios pusės ir visą rugpjūtį bus daugiau saulėtų, karštų dienų, tad šis laikas tinkamiausias atostogauti.

Tiesa, rugpjūtis vis dėlto būsiąs permainingas – netrūks ir debesuotų dienų.

„Žemdirbiams ir sodininkams ši vasara bus palanki, jie tikrai nepatirs nuostolių“, – pridūrė parapsichologas.

„Lietuvos ryto“ pakalbinta ekologinio vaistažolių ūkio šeimininkė farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė pasidalijo savo nuojauta, kad vasara gali būti sausringa.

Yra numatomos tendencijos

Vis dėlto, pasak „Lietuvos ryto“ sinoptiko Naglio Šulijos, negalima tvirtinti, kad nieko apie būsimą vasarą nežino ir meteorologai.

„Tačiau ir teigti, kad šiuolaikinė meteorologija yra pajėgi nusakyti kasdienius orus visą sezoną, – reikštų kalbėti niekus, – sakė N.Šulija. – Tad pirmiausia reikėtų patiems sau įvardyti: ką meteorologai, sinoptikai gali, o ko – ne. Faktas, kad jie neblogai susidoroja su trumpalaikėmis prognozėmis“.

Tačiau prognozuodami mėnesio ar sezono orus meteorologai kalba jau nebe apie konkrečius orus, o apie anomalijas, tai yra apie nukrypimus nuo klimatinės normos – šilumos ar šalčio link.
Atitinkamai yra ir dėl drėgmės – jei numatoma teigiama anomalija, vadinasi, vyraus lietingi orai, jei neigiama – bus sausa.

Prognozės – prieštaringos

Skirtingų šalių hidrometeorologijos centrai pateikia skirtingas ir netgi priešingas Europos, Šiaurės pusrutulio ir kitų pasaulio vietovių orų prognozes.

Vieni sako, kad vasara bus karšta, kiti – kad šalta.

Kuriant tokius modelius, atsižvelgiama į vandenynuose vykstančius procesus – jų paviršiaus įšilimą, ciklonų ir anticiklonų skirstymąsi.

„Tačiau į visus veiksnius iš anksto atsižvelgti neįmanoma. Vos pakitus vienam jų, kinta visi kiti. Todėl pasaulio hidrometeorologijos centrų prognozės nuolat tikslinamos ir kaitaliojamos“, – aiškino klimatologė A.Galvonaitė.

Didžiosios Britanijos meteorologijos institutas dar balandį pranešė, kad galimybė sulaukti tokios karščių bangos, kokia buvo 2003 metais, vertinama santykiu 1:8.

2003-iųjų karščiai Europoje pareikalavo tūkstančių žmonių, daugiausia vyresnio amžiaus, gyvybių.

Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF) prognozuoja, kad šiemet vidutinė vasaros temperatūra Europoje bus 1-2 laipsniais aukštesnė už klimato normą.

NASA spėjo, kad ši vasara bus nerami – galimas didelis atogrąžų ciklonų aktyvumas.

Amerikiečiai mato ir Europą

JAV esantis Nacionalinis aplinkos prognozavimo centras (NCEP) sukūrė savo klimato prognozavimo sistemą ir prognozuoja temperatūros bei drėgmės anomalijas įvairiems pasaulio regionams, taip pat ir Europai.

Šio centro duomenimis, gegužė Lietuvoje turėtų būti vos vėsesnė už normą (iš tiesų – nedaug skyrėsi nuo normos: pirmoji mėnesio pusė buvo vėsi, antroji – šilta), birželis bus nelabai daug – maždaug laipsniu šiltesnis už normą, liepa, rugpjūtis – vos šiltesni (iš tiesų nedaug skirsis nuo įprastų), o ruduo bus vos vėsesnis.

Atitinkamai gegužė turėtų būti vos lietingesnė nei norma, birželis – vos sausesnis. Sausa, galbūt net sausringa turėtų būti liepa, o rugpjūtis – vėl su lietumi. Sausas, anot amerikiečių, turėtų būti ruduo.

Bus ir šilčiau, ir sausiau

Šiuo metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos orų prognozę pateikia iki birželio 17 dienos.

Palyginti su vidutine birželio temperatūra – 11,9 laipsnio šilumos, šįmet likusi gegužės dalis ir pirmoji birželio pusė turėtų būti maždaug 1-5 laipsniais šiltesnis.

Tačiau žinant vidutinę temperatūrą, sunku pasakyti, kiek šiltumu skirsis dienos ir naktys.

Dienomis, pasak A.Galvonaitės, oras veikiausiai bus šiltesnis nei 20 laipsnių.

Taip pat sinoptikai prognozuoja, kad per ateinančias keturias savaites iškris mažiau kritulių, negu jų vidutiniškai būna Lietuvoje šiuo laikotarpiu.

Tad, anot Lietuvos sinoptikų, iki birželio 17 dienos bus ne tik šilčiau negu įprasta, bet ir sausiau.

Per dešimtmetį orai šilo

Vidutinė vasaros temperatūra Lietuvoje pagal daugiametę klimato normą, apskaičiuotą 1960-1991 metais, yra 16,1 laipsnio. Tokia ji buvo dar prieš dešimtmetį, 1996-ųjų vasarą.

1997 metų vasarą vidutinė vasaros temperatūra buvo 17,8, 1998 – 15,7, 1999 – 18,3, 2000 – 15,6, 2001 – 17,5, 2002 – 18,8, 2003 – 17,4, 2004 – 16,2, 2005 – 16,7, 2006 m. – 18,2 laipsnio.

Per pastarąjį dešimtmetį vasarų buvo įvairių.

Bet net aštuonis kartus iš dešimties vidutinė jų temperatūra viršijo daugiametę klimato normą.

Mokslininkai žvelgia į ateitį

Tai, kad klimatas keičiasi, specialistai pripažino praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Lietuvoje vidutinė oro temperatūra per šimtmetį pakilo maždaug puse laipsnio.

Kai kurie pasaulio mokslininkai prognozuoja, jog per ateinantį šimtmetį vidutinė temperatūra Žemėje pakils 4 laipsniais pagal Celsijų.

Dėl to dar sparčiau ims tirpti ledynai, žmones dažniau kamuos liūtys, atogrąžų audros ir nepakeliami karščiai, dar kils jūros lygis.

Šių reiškinių priežastis – žmogaus veikla: oro tarša, kraštovaizdžio keitimas, melioracija.

Svarstyklės – išsiūbuotos

Liaudies išmintis rėmėsi tam tikromis formulėmis vasaros orams spėti.

Jei gegužės viduryje čiulba lakštingalos – lauk labai karštos ir sausos vasaros.

Jei birželio pradžia šalta – vasara bus karšta.

Jei per Jonines lyja, rugpjūtis irgi bus lietingas.

Taip pat lietuviai nuo seno orus spėdavo lygindami atitinkamus vasaros ir žiemos mėnesius.

Pavyzdžiui, jei gruodį lijo ir nepašalo – birželis bus nešiltas. Liepą lyginant su sausiu, tikėtina, kad prasidės karšti orai.

Vasarį buvo spūstelėję šalčiai – vadinasi, rugpjūtį bus išties karšta.

Bet tokias analogijas buvo galima taikyti, kol klimatas buvo nuosaikus ir nedaug svyruojantis – orai nusistovėdavo ilgesniam laikui.

Dabar gamtoje vykstančius svyravimus etnologė Gražina Kadžytė palygino su išjudintomis svarstyklėmis, kurių rodyklė ilgai svyruoja, bet niekaip nesustoja ties viena padala: „Jeigu žmonės nebūtų taip labai nutolę nuo liaudies išminties ir saugoję gamtą, senieji stebėjimai tiktų ir dabar.

Tačiau patikimiausi mūsų orientyrai – paukščiai, žvėrys – patys sutrinka. Šiemet pavasarį augalai tarsi mąstė: sprogti ar nesprogti? Žydėti ar nežydėti?“

Klimatologė A.Galvonaitė irgi patvirtino, kad dabar senolių įžvalgos jau nepasiteisina.

Gamtos ženklais netiki

Rudenį, spalio mėnesį, kartais pagal paukščių elgesį galima suprasti, ar žiema prasidės anksčiau, ar vėliau.

Tačiau gyvūnų ar augalų elgsena tik parodo jau vykstantį orų pokytį. Kartais sparnuočiai suklysta anksčiau parskrisdami ir dėl to patys nukenčia.

Ventės rago ornitologas Leonas Jazerskas gamtoje nemato jokių ženklų, kurie rodytų, kokia bus šįmetė vasara. Gamtininkas užsienio sinoptikų prognozes pavadino spėlionėmis.

„Kokia bus vasara, nežino niekas. Liaudiškais ženklais netikiu. Kaip gamtininkas žinau, kad gamtoje joks gyvas padaras nenuspėja orų ilgesniam kaip dviejų arba trijų parų laikotarpiui“, – samprotavo Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.

Straipsnis iš dienraščio Lietuvos rytas