Ar mirusieji būna šalia mūsų?


Adresas: http://gyvbudas.lrytas.lt/nori-tikek/ar-mirusieji-buna-salia-musu-aiskina-kunigas-ir-parapsichologas.htm

Autorius: Gerda Morozovienė

Data: 2015-11-01 11:01

Ar mirusieji būna šalia mūsų? Aiškina kunigas ir parapsichologas

Daugelis žmonių linkę pasmalsauti, kur gi po mirties iškeliauja jų artimųjų sielos? Šis klausimas ypač paaštrėja prieš Vėlines. Dvi skirtingas versijas apie tai, kur iškeliauja mirusiųjų vėlės, pateikė Bernardinų bažnyčios brolis ir kunigas Algirdas Malakauskis bei parapsichologas Vladimiras Azanovas.

Sielos kelias po mirties

Brolio Algio paklausus, kur po mirties iškeliauja sielos, jis tikino, kad kiekvienos laukia susitikimas su Dievu. „Tai vyksta iš karto po mirties. Siela stoja Dievo akivaizdoje. Ir nesvarbu, kad gyvenime žmogus paprastai linkęs bėgti nuo Dievo ar jo vengti. Atsižvelgiant į tai, kiek mes gyvenime ištiesime ranką Dievui, tiek tas susitikimas po mirties nebus toks bauginamas“, – sakė jis.

Tuo tarpu parapsichologas V.Azanovas įsitikinęs, kad žmogaus siela ne iš karto po mirties eina į dangų. „Atsižvelgiant į tikėjimą, jai reikalinga adaptacija ir buvimas tarp mūsų. Jei žmogus mirė savo mirtimi, tai į dangų iškeliauti reikia 30 dienų, o stačiatikiams – 40-ies“, – sakė jis.

Daugeliui nerimą kelia tvirtinimas, kad po mirties žmogaus siela niekur neiškeliauja ir lieka šalia. Tačiau Bernardinų bažnyčios kunigas tvirtino, kad šalia mūsų mirusiųjų žmonių sielų tikrai nėra. „Taip, žmogus norėtų, kad jos būtų šalia, tačiau jos tikrai neklaidžioja. Juk bažnyčia moko, kad vyksta susitikimas su Dievu, todėl mes tuo tikime. Savižudžių sielos taip pat tikrai neklaidžioja greta būtų ir visos su tuo susijusios spekuliacijos yra grynų gryniausias prietaras“, – aiškino brolis Algis.

Parapsichologas V.Azanovas, paklaustas apie savižudžius, tvirtai teigė, kad tokių žmonių sielos nežino, kur joms keliauti, todėl net 10 ar 20 metų gali būti tarp mūsų. „Tokia siela neduoda ramybės giminaičiams ir nuolat siunčia žinią, kad dar nemirė, kad yra tarp mūsų. Tada prasideda vadinamasis poltergeistas – dvasia yra nerami, agresyvi, triukšmauja, beldžiasi, gali sukelti nemalonius kvapus ar garsus“, – sakė jis.

Vaikai gali šnekėtis su dvasiomis

Kai už lango ilgi ir niūrūs vakarai, smalsuoliams kyla noras išsikviesti dvasias ir su būreliu draugu surengti spiritizmo seansą. Pamokų internete nemažai, tačiau tiek parapsichologas, tiek vienuolis Algis patarė šiukštu su tuo nejuokauti, nes toks pasilinksminimas gali virsti didžiule bėda ar net nelaime. „Lįsdamas į neištyrinėtą erdvę žmogus gali stipriai nudegti. Šiais laikais žmonės dažnai sugalvoja prisiliesti prie srities, kuri yra slėpininga ir kartu pavojinga. Galvodami, kad išsikvietė dvasią, vėliau jie ima baimintis, prašo net egzorcisto pagalbos, tačiau čia ima veikti ir psichiniai dalykai dėl baimės ar jaudulio“, – sakė jis ir tvirtino, kad žmonių bendravimas su parapsichologais lygus žaidimui su ugnimi arba nuodais.

V.Azanovas pritarė vienuoliui sakydamas, kad spiritizmas yra labai pavojingas, tačiau paaiškino ir tam tikrus dvasių išsikvietimo niuansus. „Jeigu spiritizmo seansu kviečiate sielą, tai prisikviesite tą, kuri yra arčiau žemės. Ji ateina labai greitai į tuos namus, į kuriuos yra kviečiama, tačiau išvaryti ją iš ten yra labai sunku. Prisikvietę dvasią žmonės ima justi jos prisilietimus, vibracijas, šaltumą, kvėpavimą į nugarą arba net nemalonų kvapą. Kai kuriems žmonėms pavyksta net pamatyti sielą. Dažnai ji primena paprasto žmogaus siluetą, tačiau be kūno – kaip debesėlis arba rūkas“, – aiškino parapsichologas.

Jis teigė, kad vaikai net gali bendrauti su dvasiomis nesuvokdami, jog tai yra dvasios. „Dvasias mato maži vaikai ir gyvūnai. Jie dažniausiai pamatę ima bijoti, nori bėgti iš namų, šunys ima loti, o katinai pabėga. Tuo tarpu vaikai nebijo, galvoja, kad tai yra normalu, todėl iki septynerių metų sugeba bendrauti su siela. Bendravimas vyksta mintimis, sielos atsako į tam tikrus jų klausimus“, – sakė jis.