Feliksas Marcinkas „Vladimiras Azanovas aiškiaregystės labirintuose: reinkarnacija, poltergeistai, sveikata, magija, karma, meilė, Taro …“


Pardavime nėra.

Straipsnis iš laikraščio „Respublika“ 1999 m. Spalio 26d.
Autorius: Virgaudas Gudas
Leidykla „Tautodailė“ išleido Felikso Marcinko knyga „Vladimiras Azanovas aiškiaregystės labirintuose“ apie žmogų, kuris lyg rentgenu mato žmogaus vidaus organus, bendrauja su nežemiškomis butybėmis, jaučia subtiliąsias energijas, gali praskleisti ateities šydą.

Tas žmogus – tarptautinės klasės parapsichologas, aiškiaregys, žiniuonis Vladimiras Azanovas. Kartu su broliu dvyniu Sergejumi Azanovu abu jie – pirmojo ryškio žvaigždės Lietuvos ekstrasensų, parapsichologų ir magų padangėje.

Kaip tampama ekstrasensu, kuo jie gyvena ir ką mąsto? Kaip isivaizduoja save ir mus supantį pasaulį – tą realuji ir tą paralelinį, tarsi egzistuojantį šalia mūsų ir kartkartėmis pranešantį apie save? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsako F. Marcinko knyga. Ja sudaro dvi tarsi viena kitą papildančios ir iliustruojančios dalys – sudėtingos V. Azanovo biografijos momentai ir jo atsakymai į šalies zurnalistų klausimus.

F. Marcinko knygos pranašumas tas, kad jis pasakoja ne Vladimiro – ekstrasenso, o Vladimiro – žmogaus gyvenimo istoriją. Žmogaus, kuris sirgdamas nepagydoma liga, dėl jos tris kartus patyręs klinikinę mirtį, sugebėjo save išplėšti iš mirties nagų. Tuomet, onkologinėje ligoninėje, „norėjosi verkti, bet asarų jau nebebuvo. Norėjosi verkti, bet ar kas išgirs vienišo žmogaus šaukimą visatos platybėse? Pirmą kartą gyvenime Vladimirą įspraudė į kampą taip, kad liko tik melstis ir maldauti, patikėti, kad greta mūsų yra kažkas, ko mes nematome, gal net nenujaučiame“,- rašo F. Marcinkas. Malda padėjo, V. Azanovas pasveiko, o gyvenimas pakeitė įprastą vagą.

Iki to laiko V. Azanovas gyveno kaip paprastas žmogus. Nors daug sportavo, gyvenimas buvo tuo neaiškiu ir monotonišku užsiėmimu kaip ir daugeliui iš mūsų. Tai – egzistavimas, turintis tam tikrų malonumų, kai žmogus keitalioja savo veiklą vien tam, kad suprastų, jog laimė, kurios jis taip intensyviai ieško, nuolatos jam išsprūsta iš rankų. Žmogų ima kamuoti nepaaiškinama tuštuma, bukas troškimas tą tuštumą kažkuo užpildyti. Bet jis nežino kuo, randa tik varginantį nepasitenkinimą ir jaučiasi likomo auka.

Nors ne vienas žmogus iš tiesų negali išvengti savo likimo, V. Azanovas savo gyvenimo pavyzdžiu įrodė, kad įmanoma pakilti virš jo ir kurti likimą ne vien aukstesniųjų jėgų, bet ir savo rankomis. To moko ir kitus, dabar jau pas jį ateinančius – pailsusius nuo gyvenimo, sergančius, ieškančius patarimo ar to vienintelio vaisto, gelbejančio nuo visų ligų.

Bet parapsichologas V. Azanovas nemosuoja burtų lazdele. „Taip buna tik pasakose. Jis jums subtiliai pades susitaikyti su Dievu, bažnyčia, išmokys apsivalyti nuo susikaupusio gyvenimo purvo, pades subalansuoti čakras, diagnozuos ligas, įvardys gyvenimo kelią, o jau toliau, jeigu norite būti sveikas, teks daug, vai daug patiems su savo kūnu ir dvasia padirbeti“,- rašoma knygoje.

V. Azanovas įsitikinęs, kad jeigu žmones susidomės vadinamuoju „paslapčių“ pasauliu, jie gaus daugybę sukrečiančios informacijos. Išmokę tą informaciją priimti be išankstinio nusistatymo ar reikalavimo, jie gaus tai, kas duota gamtos, lengviau supras savo paskirtį ir gyvenimo žemėje tikslus.