Po sekinančių išpažinčių – atgauti jėgų prie molberto


Rūta Peršonytė
„Lietuvos ryto“ korespondentė

Gelbsti nuo išsekimo

„Tapyba – mano pomėgis, padedantis atsipalaiduoti, pabėgti nuo darbų ir rūpesčių.
Sėdėdamas prie molberto pasineriu į savo pasaulį ir leidžiuosi nešamas kūrybinio įkvėpimo“, – sakė vilnietis Vladimiras Azanovas, sostinės Šlapelių muziejuje atidaręs pirmąją savo tapybos darbų parodą.
Šis vyras vadinamas įvairiai – aiškiaregiu, tarologu, bioenergetiku, parapsichologu, astrologu.
Į jį žmonės kreipiasi dėl ligų, dvasinių išgyvenimų, prašo patarimų meilės, darbo, verslo klausimais.
Bet nedaug kas žino, kad meninio išsilavinimo neturintis V.Azanovas jau aštuonerius metus negali gyventi be drobių, aliejinių dažų ir teptukų. Prie molberto jis stengiasi prisėsti mažiausiai du kartus per savaitę.
„Po pokalbių su klientais dažnai jaučiuosi išsekęs. Tapyba – pomėgis, kuris grąžina jėgas, dvasinę pusiausvyrą, suteikia energijos“, – tikino 50 metų V.Azanovas.

Dovana savo jubiliejui

Pirmojoje parodoje V.Azanovas pristatė septyniolika paveikslų.
Darbai – ryškūs, dinamiški, juose vyrauja aktyvios spalvos – raudona, mėlyna, geltona, žalia.
Žiūrint į abstrakčius paveikslus, sunku atspėti siužetą, bet nekyla abejonių, kad daugelis jų sukurti vienu prisėdimu.
Ši paroda – be pavadinimo.
„Darbus parodai atrinkti padėjęs dailininkas Audrius Gražys sakė, kad tarp šių paveikslų manęs dar nėra. Jo nuomone, tai tik skirtingo stiliaus darbai, o aš savęs iki galo neatsiskleidžiau.
Sutinku, kad aš, kaip kūrėjas, dar ieškau savęs. Todėl ir pavadinimo, kuris susietų tokius skirtingus paveikslus, nesugalvojau“, – pasakojo parapsichologas.
V.Azanovas nevadina savęs menininku. Šią parodą vilnietis skyrė savo penkiasdešimtmečiui.
„Tai – ataskaita sau ir pažįstamiems, ką įdomaus aš sugebėjau padaryti per kelerius metus“, – sakė V.Azanovas.

Bioenergetiku tapo po ligos

Azerbaidžano sostinėje Baku gimęs ir augęs V.Azanovas po aštuonių klasių įstojo į statybos mokyklą, kurioje įgijo dažytojo specialybę. Daug metų vyras dirbo statybose dažytoju ir tinkuotoju.
1988 metais jis, jau gyvendamas Vilniuje ir sukūręs šeimą su lietuve Danute, susirgo odos vėžiu.
Pasveikęs 1991 metais pradėjo verstis parapsichologija, tarologija ir astrologija.
Tuo metu išryškėjo jo meniniai polinkiai. V.Azanovas pradėjo kurti eilėraščius, susidomėjo menine fotografija ir prisiminė savo vaikystės svajonę – tapti dailininku.

Herbą nuspalvino žaliai

Vaikystėje Vladimiras su broliu dvyniu Sergejumi lankė dailės būrelį. Jo ir brolio mokyklinių sąsiuvinių paraštės ir viršeliai visada būdavo apipaišyti.
Bioenergetikas prisiminė vieną vaikišką kūrybinį nuotykį, kai į pionierių stovyklą atėjo kažkoks partinis veikėjas ir vaikams liepė nupiešti Sovietų Sąjungos respublikų herbus.
„Man buvo gal vienuolika metų. Traukėme burtus, kokios respublikos herbą piešime. Aš turėjau nupiešti Sovietų Sąjungos herbą.
Visiems padalijo didelius balto popieriaus lapus.
Piešdamas pamačiau, kad neturiu raudonos spalvos, tad herbą nuspalvinau žaliai.
Pamatęs mano kūrinį partinis veikėjas baisiai supyko.
Iš kažkur atnešė raudonos spalvos dažų ir žalią herbą turėjau užtepti raudonai.
Man pasisekė, kad tuo metu buvau vaikas ir apie politiką nieko neišmaniau. Jei taip būčiau pasielgęs suaugęs, tikriausiai nebūčiau išvengęs griežtos bausmės“, – juokėsi V.Azanovas.
Baigęs aštuonias klases jis planavo išvykti į tuometį Leningradą mokytis restauratoriaus amato – svajojo restauruoti senovines ikonas ir paveikslus. Bet motinos atkalbėtas liko Baku ir pasirinko dažytojo profesiją.
„Nors ir nepasukau į meną, vis tiek norėjau turėti reikalų su dažais“, – pasakojo bioenergetikas, kuris statybose dirbo daugiau kaip dešimt metų.

Lankė dailininkų kursus

V.Azanovas žinojo, kad profesionaliu tapytoju niekada netaps. Genialumo, jeigu jis neduotas Dievo, nesukursi nei burtais, nei parapsichologija.
Tačiau V.Azanovas suvokė, kad tapyti savo malonumui jis gali visada – tereikia noro ir šiek tiek žinių.
Dailės paslapčių V.Azanovas 1999 metais pradėjo mokytis Vilniuje, Savicko paveikslų galerijoje veikiančioje suaugusiųjų dailės mokykloje.
„Tai – dailės mėgėjų būrelis, į kurį rinkosi bendraminčiai, norintys išmokti valdyti teptuką. Save išreikšti mokiausi metus ir gavau meno pradžiamokslį“, – kalbėjo aiškiaregis.
Baigęs dailės studijas jis jau nebeįsivaizduoja laisvalaikio be tapybos.

Iš anksto nežino rezultato

V.Azanovas mėgsta piešti ant didelių drobių – maždaug metro ilgio ir pločio. Dažniausiai jis kuria abstrakcijas.
„Niekuomet iš anksto nežinau, koks bus paveikslas, kokias spalvas pasirinksiu.
Atsisėdu, paliečiu teptuku drobę, ir ranka pati vedžioja. Spalvas renkuosi intuityviai.
Būna, kad paveikslą nutapau per dvidešimt minučių. Po to sėdžiu lyg amo netekęs ir išsekęs.
Būna, kad tapau kelias valandas ar net kelias dienas. Kartais savo paveikslu būnu nepatenkintas, todėl po kurio laiko jį pertapau“, – pasakojo V.Azanovas.
Pirmasis darbas, kurį ne gėda buvo parodyti draugams ir artimiesiems, sukurtas 1999 metais.
Parapsichologas nupiešė gaidį, žiūrintį į telkšančią balą ir ten matantį meilę.

Kūriniai skleidžia aurą

Bioenergetikas tikino, kad kiekvienas paveikslas skleidžia aurą, todėl patarė meno kūrinių kitiems nedovanoti, prieš tai neatsiklausus, ar konkretus kūrinys žmogui patiks.
„Norėdamas padovanoti paveikslą savo bičiuliams, pasikviečiu juos į svečius ir leidžiu išsirinkti patikusį darbą. Turi sutapti paveikslo ir žmogaus vibracijos. Tik tada meno kūrinys duos naudos“, – aiškino pašnekovas.
Parapsichologas kalbėjo, kad paveikslas gali žmogų ir gydyti, ir užmušti.
V.Azanovas patarė peizažo, vaizduojančio saulėlydį, nekabinti ant rytinės kambario sienos, kadangi taip susikirs paveikslo ir pro langą sklindančios šviesos energiniai laukai.

Prašo sudaryti horoskopą

Atrinkti kūrinius pirmajai personalinei parodai ir tinkamai juos iškabinti padėjo V.Azanovo bičiulis dailininkas A.Gražys.
„Draugai dailininkai mane, kaip tapytoją, dažnai kritikuoja. Tačiau aš nepykstu.
Juk patarimus dalija profesionalai. Visada stengiuosi įsiklausyti į kritiką ir daryti išvadas“, – teigė Vladimiras.
V.Azanovas klausia profesionalių dailininkų patarimų meno klausimais, o ne vienas menininkas į šį parapsichologą kreipėsi dėl asmeninių horoskopų.
O ką apie meninius sugebėjimus galima pasakyti pažvelgus į V.Azanovo horoskopą?
Parapsichologas pripažino, kad genialiu tapytoju niekada netaps. Bet dėl to jis neišgyvena.
Jam kur kas malonesnis kūrybos procesas, padedantis išreikšti save, atsikratyti nuovargio, žaisti spalvomis.

Pakrauna geros energijos

Pagal užsakymus bioenergetikas nedirba.
Jeigu žmogus paprašo nutapyti paveikslą gimtadieniui, V.Azanovas išsiaiškina užsakovo Zodiako ženklą ir tapo galvodamas apie užsakovą, į paveikslą pakrauna teigiamos energijos.
„Savo kūrinius vadinu energoinformacine tapyba – ten įkrauta tiek energijos, meilės, džiaugsmo, sveikatos. Aš žmogui linkiu visko, kas geriausia“, – kalbėjo menininkas mėgėjas.
V.Azanovas prisiminė vieną vyrą, gimusį tais pačiais metais ir tą pačią mėnesio dieną kaip ir jis. Klientas ilgai dairėsi į sukabintus ant sienų paveikslus ir niekaip negalėjo išsirinkti.
„Galiausiai pasakiau, jog žinau, kokio paveikslo jam reikia. Atnešiau iš kito kambario savo mėgstamiausią paveikslą. Klientas jį pamatė ir nedvejodamas nusipirko. Tas paveikslas buvo jam skirtas“, – teigė V.Azanovas.

Straipsnis iš dienraščio Lietuvos rytas (2008-01-11)