Senų daiktų paslaptys


Kai atsikėlėme į dar proprosenelio rankomis statytą namą, man buvo paskirtas nežinia kiek metų nė gyvos dvasios nematęs kambarys. Tiesa, jame buvo tik graži senovinė spinta, prikrauta senų laikraščių iškarpų, knygų, nuotraukų, rankinių, batų, kepurių, siuvinėtų staltiesių, šukų, veidrodis, plaukų segtukų. Kitaip tariant, viskas, kas išėję iš mados ir seniai užmiršta. Nors tiksliai nežinojau, kam tie daiktai priklausė, vis dėlto apėmė jausmas, lyg akis į akį būčiau susidūrusi su tais žmonėmis iš praeities.

Sakoma, kad daiktai apie savo šeimininką gali papasakoti beveik viską: gyvenimo istoriją, charakterį, pomėgius, jausmus, liūdesio ir džiaugsmo akimirkas. Parapsichologas Vladimiras Azanovas šią mintį patvirtina: „Iš ilgai vienam žmogui priklausiusio daikto ekspertas gali daug pasakyti apie jo savybes ir patirtus išgyvenimus. Žinoma, jei tas daiktas buvo nešiojamas retomis progomis, informacija jame nespėjo užsifiksuoti, tad ir apie jo savininką negalėsime nieko papasakoti.“ Galbūt todėl antikvariate ar sendaikčių turgelyje atsidūręs jautresnis žmogus jaučiasi nejaukiai ir nori kuo greičiau sprukti šalin – neaišku, kokie buvo čia esančių daiktų šeimininkai. Gal jie sunkiai sirgo ar mirė tragiška mirtimi?.. Anot V. Azanovo, su nežinia kam priklausiusiais daiktais turėtume elgtis atsargiau. Juk ilgai vieno žmogaus naudotas, prie kūno nešiotas ir jo rankomis liestas daiktas sugėrė tiek teigiamus, tiek neigiamus savininko jausmus. Atsidūręs jūsų rankose, visa tai perduoda jums.

Energiniai vampyrai
Viena pažįstama moteris pasakojo padėvėtų drabužių parduotuvėje aptikusi labai gražią apyrankę. Ji blizgėjo, atrodė kaip nauja. įsigijusi papuošalą, nešiojo jį kone kasdien. Ilgainiui moters imunitetas pradėjo silpti, ji vis dažniau sirgdavo. Kartą apyrankę netyčia sutraukė jos duktė. Sakysite, atsitiktinumas, bet nuo to laiko moteris atgavo sveikatą. Išgirdęs šį pasakojimą parapsichologas V. Azanovas nenustemba ir įspėja: „Jei nešiosite plaučių uždegimu sirgusio žmogaus marškinius, šią ligą rizikuojate gauti pats. Neigiamą energiją skleidžia tie daiktai, kurių savininkai sirgo įvairiomis ligomis, patyrė tragiškų nutikimų ar nuolat buvo kupini neigiamų emocijų. Pakenkti gali net iš kartos į kartą perduodamos šeimos relikvijos. Tad prieš priimdami garbingą šeimos dovaną, sužinokite, kaip gyveno ją turėjęs žmogus. Neigiamai veikti gali ir jūsų pačių daiktas. Jeigu staiga pajutote, kad nebenorite dėvėti tam tikro drabužio, nešioti papuošalo arba namuose laikyti vienos ar kitos skulptūrėlės – tų daiktų atsikratykite. Tiesa, prieš tai mintyse nuoširdžiai padėkoję. Ši padėka iš namų išvalys neigiamus jausmus sužadinusio daikto energiją. Nepatartina sergant ar slogios nuotaikos kamuojamiems megzti, siūti, užsiimti rankdarbiais. Šiuos daiktus vėliau nešiosiantys žmonės gali perimti jūsų negalavimus. Reikia pridurti dar ir tai, kad nuo daikto sklindančią neigiamą energiją jaučiame ne visi ir ne visada. Kaip ir toji moteris, be galo mėgusi savo „nuodingą“ apyrankę. Anot parapsichologo, taip yra todėl, kad ne visi esame tokie jautrūs ir turime ekstrasensorinių savybių. „Dažnai žmogus nesupranta, ar daikto skleidžiama energija jam kenkia, ar ne. Todėl kiekvieną namo parsineštą nenaują daiktą reikėtų išvalyti. Tačiau daikto nuplovimas arba drabužio išskalbimas to padaryti nepadės.“

Nuotraukos – gyvos
Tikriausiai prisimenate garsaus Jungtinės Karalystės rašytojo Oscaro Wilde“o papasakotą istoriją apie Dorianą Grėjų? Pamatęs save dailininko nutapytame portrete, jaunuolis panoro sustabdyti laiko tėkmę, visada išlikti jaunas ir dailus. Noras prisiminti save tokius, kokie esame gražiausiais savo gyvenimo metais, visais laikais skatino žmones tapyti ir lipdyti skulptūras. Vėliau, atsiradus fotografijai, tai tapo itin paprasta. Juk daugeliui mūsų gera matyti iš nuotraukos žvelgiančius linksmus ir laimingus savo bei šeimos narių ar draugų veidus. Visgi dažnas turime ir tokių nuotraukų, kuriose užfiksuotos liūdnos akimirkos. Žiūrėdami į jas vėl išgyvename tuomečius jausmus, mintis ir įvykius, todėl jų nereikėtų laikyti matomoje vietoje arba jas dažnai peržiūrinėti. Dar pagalvokite apie tai, kad nuotraukos skleidžiamai energijai didelės įtakos turi pats fotografas. Jei šiuo metu nesutariate su anuomet jus fotografavusiu žmogumi, įsirėminti ir dovanoti kitiems žmonėms tų nuotraukų nederėtų.
Dažnai nešiojamės ar įsirėminę namuose laikome toli nuo mūsų esančių draugų, mylimųjų, šeimos narių ar giminaičių nuotraukas. Kai jų labai pasiilgstame, pažvelgiame į nuotrauką ir prisimename, kokie jie mums brangūs. Tokios nuotraukos – stiprus ryšys tarp jų ir mūsų. Tad nelaikykite namuose nuotraukų žmonių, su kuriais nesutariate. Parapsichologas V. Azanovas taip pat pataria matomoje vietoje nelaikyti ir dažnai neperžiūrinėti jau tarp gyvųjų nesančio, nors ir labai mylėto žmogaus nuotraukų. „Žiūrėdami į mirusio žmogaus atvaizdą mes palaikome ryšį su jo siela, todėl ji negali nurimti. Mūsų liūdesys ne slopsta, o stiprėja. Tokias nuotraukas reikėtų į albumą padėti po dvejų trejų metų. Kitaip neleisime jam grįžti į pasaulį kitame kūne. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie šį pasaulį paliko būdami jauni, – pasakoja parapsichologas, ir priduria: – Brangių žmonių atminimas visada gyvas mūsų širdyse, tad kam reikalinga nuotrauka?“
Ir dar šis tas įdomaus apie nuotraukas. Haityje ir Vakarų Afrikos valstybėse žmonės vengia fotografuotis. Jie tiki, kad nuotrauka, patekusi į pikta linkinčio žmogaus rankas, jiems gali prišaukti ligą ar kitokią nelaimę.

Mokslo faktas- ar mistika?
Daugelis mokslininkų mano, kad žmonių smegenyse esančios nervų ląstelės, kitaip – neuronai, aplink save sukuria tam tikrus magnetinius laukus. Pastarieji sudaryti iš mažų dalelyčių (mikro leptonų) formuoja mūsų mintis. Dėl šių akiai nematomų dalelių gebėjimo įsiskverbti į kitus kūnus ar daiktus mūsų mintys ir jose užkoduotos emocijos pereina į mūsų daiktus ir net turi įtakos šalia esančių žmonių savijautai. Jei laikysimės šios rusų mokslininko A. F. Okhatrino skelbiamos teorijos, kalbos apie žmogaus energijos perdavimą daiktams nėra tik mistika. Žinoma, yra dalykų, kuriais tikėti nepataria nei mokslo, nei dvasinio pasaulio atstovai. „Pasakojimai apie tai, kad daiktas kitam žmogui gali perduoti buvusio jo savininko prašymą padaryti tam tikrus darbus arba susitikti su jo artimaisiais, tėra lakią vaizduotę turinčių žmonių, dažniausiai rašytojų, pramanai“, – tikina parapsichologas.

Su nežinia kam priklausiusiais daiktais turėtume elgtis atsargiau. Juk ilgai vieno žmogaus naudotas, prie kūno nešiotas ir jo rankomis liestas daiktas sugėrė tiek teigiamus, tiek neigiamus savininko jausmus.

Kaip išvalyti neigiamą energiją
Norėdami iš daikto pašalinti neigiamą energiją, nebūtinai turite kreiptis į parapsichologą ar bioenergetiką. Tai galite padaryti ir patys. V. Azanovas pataria pasidėti įsigytus daiktus ant kėdės ir septynis kartus juos apeiti nešiniems degančia žvake arba bažnyčioje šventinto vandens dubenėliu. Ugnis sudegina neigiamą informaciją, o vanduo ją sugeria. Štai amerikiečių metafizikė Tina Erwin siūlo dar kelis būdus. Ant aliuminio folijos lakšto paberkite druskos ir suvyniokite į ją norimus daiktus. Taip juos palaikykite apie 15 dienų. Tik prisiminkite, kad tam tikriems brangakmeniams druska kenkia, todėl šiuo būdu nevalykite papuošalų su opalais ar perlais. Neigiamą energiją, anot T. Erwin, taip pat išvalo apelsinų žiedų, citrinmedžių ir rožių eterinis aliejus. Įlašinkite 10-15 lašų į buteliuką su purkštuku ir pripilkite jį vandens. Patartina į šį mišinį įvarvinti kelis lašus švęsto vandens. Jei jo neturite, prieš apipurkšdama norimus daiktus, pasimelskite. Atrodo per sudėtinga? Išmėginkite paprastesnį metafizikės T. Erwin siūlomą neigiamos energijos išvalymo būdą: kuriam laikui pamerkite daiktus į muiluotą vasarošiltį vandenį, paskui nuskalaukite ir kelias savaites palaikykite saulėtoje vietoje.

Nesidrovėkite išmesti dovanų
Esame įpratę vadovautis posakiu: dovanotam arkliui į dantis nežiūri. Patarlė gal ir teisinga, tačiau kai kuriais atvejais turėtume padaryti išimtį. Nereikėtų dovanos priimti iš jums nemalonaus ar pikta linkinčio žmogaus, nes taip priimsite ir jo jausmus. Būna ir taip, kad namuose sukaupiame nereikalingų dovanų ir jas perdovanojame kitiems. Šio įpročio taip pat reikėtų atsisakyti, jei nenorite žmogui perduoti blogos energijos. Nebent pamatęs jums nereikalingą dovaną, pats jos pageidautų.

Daiktai keliaujantys anapilin
Glaudų žmogaus ir dažniausiai jo naudotų daiktų ryšį rodo senieji laidojimo papročiai. Senovės Egipte faraonai ir jų žmonos buvo laidojami kartu su asmeniniais kasdienio naudojimo daiktais. Buvo tikima, kad šių jiems prireiks pomirtiniame gyvenime. Tikima, kad Egipto žyniai kai kuriuos į kapą dedamus daiktus, ypač vertingesnius, užkeikdavo. Jas pagrobę plėšikai ilgai negyvendavo. Senovės baltai taip pat tikėjo pomirtiniu gyvenimu, todėl į kapą dėdavo ne tik mirusiųjų daiktus, bet ir jų gyvulius. Net atsiradus palaikų deginimo papročiui, šio ritualo nebuvo atsisakyta. Įsigalėjus krikščionybei pomirtinis gyvenimas buvo įsivaizduojamas kitaip nei žemiškasis, todėl pasikeitė ir laidojimo papročiai.

Išgirskite savo sielos kuždesį
Kiek žmonių, tiek nuomonių, – tolerancijos moko gerai žinomas posakis. Taip jau yra, kad patys renkamės, kuo tikėti, o kuo – ne. Aišku viena: daiktai, nugyvenę ilgą ir mums nežinomą gyvenimą, paslaptingais būdais veikia mūsų savijautą. Net jeigu nusprendėte netikėti pasakojimais apie jų skleidžiamą neigiamą energiją, prieš įsigydami meno verty bę antikvariate, papuošalą sendaikčių turgelyje ar apdarą padėvėtų drabužių parduotuvėje, įsiklausykite, ką jums sako širdies balsas. Pasitikėkite savo intuicija – jos kuždesiai daž niausiai būna teisingi.

Antikvarų „Antibiotikas“
Kaip neigiamą daiktų energiją išvalyti kolekcionieriams, antikvarams ar bibliofilams? Juk tarp gausybės nežinia iš kur atkeliavusių daiktų jie pralei-į džia daugybę dienų, mėnesių ar net metų. Parapsichologas Vladimiras Azanovas patikina: „Žmonės, kurie savo noru kolekcionuoja senovinius daiktus, yra atsparūs bet kokiai jų skleidžiamai energijai. Jų „antibiotikas“ -aistra savo pomėgiui.“ Tad, jei mylite nors ir nedideles namie laikomas senų
knygų, atvirukų ar kitų daiktų kolekcijas, galite būti ramūs – jos jums nepakenks.

Žurnalas „Būrėja“ 2010 Spalis Nr. 10 (96)