Šeštasis pojūtis – mitas ar tiesa?


Trumpai apibūdinti šeštąjį pojūtį sunku. Jis susijęs su pasąmone. Ypač gerą nuojautą turi gyvūnai Jie jaučia artėjantį pavojų ir ima elgtis kitaip neįprastai. Žmonės šeštąjį pojūtį beveik prarado, nes nutolo nuo gamtos. Gyvenant miške šį jausmą galima sustiprinti net iki 80 %, nes nuojauta yra savigynos priemonė. Stipresniu šeštuoju pojūčiu gali pasigirti ne tik gyvūnai, bet ir vaikai iki 6-7 metų. Stipresnę nuojautą turi ir žmonės, kurie dažniau rizikuoja gyvybe: lakūnai, jūreiviai, gelbėtojai… Tačiau kiekvienas žmogus gali lavinti šeštąjį jausmą. Itin tinka kvėpavimo pratimai, keičiantys smegenų, vibracijas. Svarbu visada įsiklausyti į vidinį balsą. Pasąmonė žmogaus niekada neapgaus. Jeigu ji liepia daryti vienaip ar kitaip, reikia paklusti Tačiau įprastai žmogus į vidinį balsą žiūri skeptiškai ir galvoja – kam to reikia? Todėl vyksta kova. Vidinis balsas gali įspėti ne tik apie artėjantį pavojų, bet ir apie malonius įvykius. Pavyzdžiui, žmogus gali jausti, kada jam pasiseks laimėti loterijoje arba ką reikia daryti norint suvilioti patinkantį asmenį. Dažnai apsisprendimui turima keletą sekundžių ar minučių ir, neįsiklausius į pasąmonės šnabždesius, praleidžiama proga, Įmanoma nujausti ir tai kas laukia kito žmogaus, tačiau, jeigu jis nėra genetiškai artimas, tai labai sunku. Dažniausiai tą gali tik specialistas.

„Prie kavos“ 2013-11-20 Nr. 47