Straipsnis iš laikraščio „Anykšta“


Tarptautinės kategorijos parapsichologas, astrologas, tarologas Vladimiras Azanovas 15-ka metų domisi astrologija bei taro kortomis, taip pat poltergeistu, bildukais. Auk&#154tas, atleti&#154ko sudėjimo 48 metų vyras, laisvalaikiu u&#158siimantis, pasak jo,”energoinformacine tapyba”, 1989–1991 metais sirgdamas keletą kartų patyrė klinikinę mirtį ir įgavo ai&#154kiaregystės dovaną. &#154ią dovaną pritaiko savo kasdienėje praktikoje, padėdamas daugeliui netekusių sveikatos.
Jo paveikslai, kuriuose u&#158koduota informacija apie sveikatą, sėkmę, tarpusavio santykių darną, naudojami kaip talismanai. &#158monės su įvairiais negalavimais bei dvasinėmis problemomis nuolat lankosi jo kukliame bute Vilniuje, S.Stanevičiaus gatvėje.
– Jaunystėje buvote garsus lengvaatletis, sporto meistras, daugkartinis Azerbaid&#158ano čempionas bei Lietuvos čempionatų prizininkas. Brand&#158iame am&#158iuje gan netikėtai atradote savyje naujas galias. Kaip tai nutiko? Nuo ko viskas prasidėjo?
-1990 metais labai sunkiai sirgau, ilgą laiką buvau tarp gyvenimo ir mirties. I&#154gyventi padėjo ne tik stropūs, pasiaukojantys gydytojai, kuriems esu be galo dėkingas u&#158 suteiktą pagalbą, bet ir ta nuostabi, dievi&#154koji energija i&#154 vir&#154aus. Po to ėmiau vis daugiau galvoti apie esminguosius &#158mogaus būties klausimus, apie tai, ką paliksiu po savęs, apleisdamas &#154į pasaulį. Galbūt paliksiu du vaikus ir &#154į butą, kurį įsigijau sunkiai dirbdamas, paliksiu niekam nereikalingą darbą… Tad nejučia ėmiau galvoti, jog yra ka&#158koks kitoks gyvenimas, kurio dar ne&#158inau ir nesuprantu. Tada prisiekiau sau, o gal ir Vie&#154pačiui Dievui, kad likęs gyvas padėsiu &#158monėms.
– Patirti klinikinę mirtį jums rei&#154kė praverti duris į visai kitą realybę?
– Tris kartus esu per&#158engęs tą ribą, tai yra, patyręs klinikinę mirtį. Tris kartus gydytojai mane atgaivino. Pirmą kartą per&#158engti ribą buvo i&#154 tikro baisu. Patirti, jog i&#154eini, &#158inoti, kad i&#154eini ir daugiau negrį&#154i, – tai baisu. Visi lekia tuo tuneliu veidu į priekį, o a&#154 ėjau atbulas. Toks įspūdis, lyg dramblio straublys arba mil&#158ini&#154kas dulkių siurblys tave pastvėrė u&#158 nugaros ir kaip skruzdėlę traukia į tą tunelį. Ten tamsu, gale &#154viesu. Eini tuo tuneliu ir ne&#158inai, kas tai? Tartum nematoma jėga tave i&#154meta, i&#154spjauna… Mil&#158ini&#154kas rūkas ir &#154viesa, vaik&#154to &#158monės baltais rūbais, ka&#158koks vaikas &#158aid&#158ia kamuoliuku, mergaitė &#154okinėja per virvutę. Prieina senutė ir klausia: “Ką tu čia veiki?” Atsakau, jog ne&#158inau, kodėl čia esu, o ji man sako: “Tavo valanda dar nei&#154mu&#154ė. Tau reikia grį&#158ti atgal”. Klausiu, kas tai? “Tau nereikia &#158inoti…” Ta pati jėga vėl stveria u&#158 nugaros, i&#154meta atgal, po kurio laiko atgauni sąmonę ir suvoki, jog visas kūnas maud&#158ia ir skauda. Tai baisu. &#158mogus, i&#154gyvenę klinikinę mirtį ir sugrį&#158ęs atgal, gali pasakyti, jog tai nėra malonu.
Antrą kartą jau buvau tam pasirengęs, todėl nebijojau, i&#154 anksto &#158inojau, jog ka&#158kokia jėga vis tiek sugrą&#158ins mane atgal. Lygiai taip ir trečią kartą. A&#154 jau pabuvau “tame pasaulyje”, mačiau tuos &#158mones, kurie man visai nepa&#158įstami, jų niekad anksčiau nesu sutikęs. Tai nebuvo sapnas. Kai astralinis kūnas atitrūksta, fizinis kūnas tampa lavonu. Ir kai astralinis kūnas staiga grį&#158ta į fizinį kūną, tartum “įsikala” lyg vinis į lentą, tai yra neapsakomas pojūtis. Toks įspūdis, lyg kas tave i&#154mestų i&#154 5000 metrų auk&#154čio be para&#154iuto. Tuo momentu, pajutęs fizinį skausmą, suvoki, jog esi gyvas. Tu esi gyvas ir tai svarbiausia!.. Klinikinė mirtis – tai tik vienas i&#154 sudėtinių i&#154gyvenimo komponentų, sergant tokia mirtina liga, kaip odos vė&#158ys. Tenka galvoti, kaip i&#154 to pakilti, kaip i&#154sivaduoti i&#154 vė&#158io gniau&#158tų.
– Kokie pasveikimo būdai ir kokia taikoma metodika jums atrodė patys efektyviausi, prisikeliant i&#154 mirties patalo?
– Pradėjau domėtis liaudies medicina, gydomaisiais augalais. Ramunėlė, čiobrelis, lavanda – juk tai lobis po mūsų kojomis, kurio deramai nevertiname. Ėmiau gerti, &#158olelių arbatas, supratau, jog būtinai reikia laikytis tam tikros dietos. Palaipsniui pradėjau i&#154 naujo gimti. Daugelis i&#154 manęs juokėsi, kai a&#154 valgiau tik &#158alias morkas, kopūstus ir burokus. Jie juokėsi, nes nesuprato, kokioje būklėje man teko būti. Daug teko skaityti ir apie medaus poveikį, apie bičių pikį. Skambinu i&#154 ligoninės &#158monai Danutei ir klausiu “Ar tu &#158inai, kas yra bičių pikis?” Ji stebisi, ko a&#154 &#154aukiu. O juk bičių pikis 25 kartus efektyvesnis u&#158 novakainą, jo poveikis 5 kartus stipresnis u&#158 kokainą. Ir man prireikė bičių pikio, mal&#154inant skausmą… Taigi i&#154band&#158iau visa, kas tik įmanoma, pačias įvairiausias metodikas. Po reabilitacijos mane ir brolį dvynį Sergėjų, taikant &#154iuolaikinę vokiečių programą, nuodugniai i&#154tyrė: visus vidaus organus, DNR. Pasirodo, jog prakti&#154kai visi organai idealiai dirba, be jokių patologinių pa&#158eidimų…
– Ar ta ekstremali patirtis balansuojant tarp gyvenimo ir mirties, su&#158adino jumyse ai&#154kiaregystės galias bei polinkį domėtis astrologija, taro kortomis?
-Manoji paskirtis – padėti &#158monėms, kurie į mane kreipiasi. Nesiki&#154u į kitų &#158monių likimus, nedalyvauju politikoje. Tai ne mano vaidmuo. A&#154 ne politikas ir esu toli nuo viso to. Galiu tik konstatuoti faktą, jog tas ar kitas &#158mogus gali būti prezidentu. Ir tiek, nieko daugiau. Norint tapti prezidentu, reikia savo horoskope turėti labai stiprias planetų i&#154sidėstymo pozicijas. Nuo tokio &#158mogaus priklauso daugelio kitų &#158monių likimai… Viskas mums jau yra i&#154 anksto u&#158programuota, kam ir kiek laiko būti vald&#158ioje. Yra tokia sąvoka, kaip intuicija. Tačiau kartais intuicija tyli, o kalba tiktai logika. Tokiu atveju galima labai daug malkų priskaldyti. Astrologija – tai matematiniai skaičiavimai, leid&#158iantys pagal konkrečių planetų i&#154sidėstymą numatyti tam tikrus įvykius, nuspręsti, kaip dera elgtis kritiniu momentu, ar verta &#158engti tą ar kitą &#158ingsnį, priimant lemtingą sprendimą. Yra kolektyvinės planetos, kurios bando nustelbti asmenines planetas. Todėl nuo kolektyvinių planetų irgi labai daug kas priklauso. Vienas &#158mogus pasaulyje nesprend&#158ia visų problemų, svarbu kas yra &#154alia jo, kas jį palaiko. Sprend&#158ia kolektyvas…
Bet kurį konkretų &#158mogų i&#154 dvasingumo pozicijos galiu vertinti tik tada, kai jis sėdi prie&#154ais mane. Galiu drauge spręsti jo problemas, galiu nurodyti klaidas bei tą kelią, kuriuo jis turi eiti, numatau jo sėkmingos veikloje perspektyvą. &#154tai, tarkim, jūs kalbate su manimi apie jūsų dvasingumo potencialą. Nesu linkęs aptarinėti &#158mogaus, kurio nemačiau gyvo savo akimis… Visa mano informacija – tai mano darbas. Tai astrologija, taro kortos. Visa, kas man ne&#158inoma, kas praverčia mano darbui, atrandu ten. Jei paklaustumėte manęs, kokį romaną ir kada perskaičiau paskutinį kartą, tai atsakyčiau, jog 1992 metais perskaičiau Beliajevo fantastinę apysaką “Profesoriaus Douli galva”.
– Ar tuo norite pasakyti, jog visi&#154kai ignoruojate gro&#158inę literatūrą?
– Turiu daugybę knygų, tačiau su malonumu skaitau tik tą informaciją, kuri yra būtina mano darbui. Niekad anksčiau nemaniau, jog astrologiją galima skaityti kaip romaną. A&#154 buvau pakerėtas ir be galo nustebintas, skaitydamas tiesiog rydavau tokio pobūd&#158io informaciją. Tai man yra i&#154 tiesų reikalinga, &#154ią informaciją galiu panaudoti savo darbe, padėdamas kitiems &#158monėms ir sau pačiam. Nors ma&#158u laipteliu palypėjęs auk&#154tyn, galiu tuo pasinaudoti. A&#154 neskaitau beletristikos &#154iaip sau, jei tai man nieko neduoda. Kai kas skaito &#158ymių &#158monių biografines knygas.
Tarkim, a&#154 turiu knygą apie biografiją to &#158mogaus, kuris yra įdomus mano darbui – tai Albrechtas Diureris, vokiečių dailininkas. &#154is &#158mogus pie&#154ė taro kortas 15 – me am&#158iuje. Taro kortos turi u&#158koduotą informaciją, kodėl jis tai padarė. Pasi&#158iūriu, kada gimė A.Diureris, sukuriu jo astrologinį horoskopą, bandau suprasti jo dvasinę būseną. Neskaitau i&#154tisai visos knygos apie &#154į dailininką, o tik tas i&#154traukas, kurios man yra įdomios. Ir tą informaciją pritaikau savo darbe.
Arba &#154tai, neseniai man i&#154 Maskvos atve&#158ė knygą apie astrologines efemerides: tai yra apie planetų i&#154sidėstymą erdvėje tam tikru laiku. &#154i fundamentali astrologijos knyga man yra kaip romanas. Visas mūsų gyvenimas yra čia. Viskas &#154ioje knygoje. Nuo to momento, kai mes gimėme, iki to momento, kai mirsime, viskas mums u&#158programuota. Mes tik bandome &#158aisti &#154į gyvenimą…
– Betgi ka&#158kas juk priklauso ir nuo paties &#158mogaus, jo valios arba gerų ketinimų?
-Tarkim, &#158mogus gali nuskęsti, ir mes tai matome, pespėjame, kad neplauktų. Jūs neplaukiate, i&#154liekate gyvas ir i&#154gyvenate saugiai tą laikotarpį. Galima i&#154 anksto pasakyti, kada pana&#154i situacija pasikartos, ir patarti saugotis tuo metu vandens. Tas pats ir tada, kai va&#158iuojate dideliu greičiu, o u&#158 kampo tyko policija. I&#154 priekio atva&#158iuojantys vairuotojai jums mirksi savo &#158ibintais ir jūs suma&#158inate greitį, i&#154vengdamas nemalonumų.
Lygiai taip ir astrologijoje yra perspėjimai ka&#158ko vengti arba saugotis. &#158mogus, kuris gauna perspėjamą informaciją, yra ginkluotas ir nėra aklas savo veiksmuose… Pavyzd&#158iui, ateina pas mane &#158mogus ir pra&#154o, kad jam papasakočiau ką nors apie jį. A&#154 atsiverčiu &#154ią astrologijos knygą ir sakau: jūs neturite draugų, turite polinkį tokiems susirgimams, jus, matyt, dirbate &#154tai tokį darbą, turite galimybę padaryti karjerą politikoje… Taip paeiliui skaitau apie jį i&#154 astrologinės knygos. Man tai yra kaip romanas. Viskas i&#154 anksto yra u&#158programuota, o kas apie tai &#158ino? Niekas ne&#158ino…
– Ar seniai domitės astrologija, sistemingai gilinatės į &#154ias sudėtingas, matemati&#154kai grind&#158iamas astrologines efemerides?
– Jau 15 metų domiuosi &#154iuo mokslu ir galima dar 15 metų gilintis į astrologiją. Nei galo, nei pabaigos nesimato. &#158inių baga&#158ui kaupiantis, tampi i&#154mintingesnis. Kodėl tuo u&#158siimu? Yra tokia pa&#158inimo kryptis, kaip madicininė astrologija. Net 80 proc. tikslumu medicininė astrologija leid&#158ia nusakyti &#158mogaus sveikatos problemas. Vos gimus kūdikiui, i&#154 anksto galiu pasakyti, kuo jis susirgs, kokios bus traumos ir į ką turėtų atkreipti dėmesį kūdikio tėvai. Galima numatyti nelaimingus atsitikimus, numatyti, kas nutiks &#158mogui, nuo ko jis gali nukentėti. Jei, tarkime, gydytojai nuodugniai tiria pacientus pagal visus parametrus, taikydami kardiogramą, rentgeną, echoskopiją, kraujo ir &#154lapimo analizės, tam sugai&#154dami gana daug laiko, tai geras astrologas per 5 minutes 80 proc. tikslumu gali nustatyti, kuris &#158mogaus organas yra labiausiai pa&#158eid&#158iamas. Tai – medicininė astrologija, taikoma jau nuo Hipokrato laikų.
– Kodėl gi medicininė astrologija taip menkai tepritaikoma &#154iuolaikinėje medicinoje gydymo tikslais?
– Teisingai paklausėte. Maskvoje, pavyzd&#158iui, medikai dirba drauge su astrologais arba yra medikas – astrologas. Ateina pacientas pas gydytoją – kardiochirurgą, pastarasis &#158iūri ir sprend&#158ia, kada galima daryti operaciją. Tinkamu laiku darant operaciją, jokių neigiamų pasekmių negali būti. Jeigu operacija atliekama ne laiku, bus komplikacijų, reikės pakartotinai operuoti ir t. t. Sakau, yra laikas sodinti bulves ir laikas jas nukasti. Kodėl gi mes to nedarome anksčiau ar vėliau, o visada tik tam tinkamu laiku? Kaip gamtoje, taip ir &#158moguje, viskas paskirstyta dienomis ir valandomis, tai atsispindi tam tikromis charakteristikomis. Galime pasakyti, kokią karminę programą &#158mogus atsine&#154ė su savimi i&#154 praėjusio gyvenimo. Kodėl vienam lemta tapti milijonieriumi, o kitas yra elgeta? Kodėl vienas sveikas, o kitas invalidas?.. Juk visa tai para&#154yta jo programoje. Matome, ar pagal &#154ią programą &#158mogus gali tapti prezidentu, ar jis bus tik paprastas darbininkas, taps muzikantu ar duobkasiu…
– Kiek laiko jums prireikia norint nustatyti bei įvardyti konkretaus &#158mogaus gyvenimo programą, remiantis astrologinėmis prognozėmis?
– Bet kuris astrologas gali atversti &#154ias efemerides ir skaityti jas taip pat, kaip muzikantas skaito natas. Atvertus natas, muzikantas turi susiderinti instrumentą, nusiteikti tai bangai. Lygiai taip ir astrologas skaito knygoje &#154iuos parametrus ir pradeda vardyti esminguosius &#158mogaus bruo&#158us: koks jis yra, ramus ar konflikti&#154kas, ar gali nuo ko nors nukentėti, įvairias tendencijas, greitai ar lėtai jis valgo, kaip jis miega, kokie jo draugai, kiek kartų bus vedęs…
Viskas yra apra&#154yta &#154ioje astrologinių efemerid&#158ių knygoje. Ir man tai be galo įdomu.
– Kitas jūsų pomėgis – taro kortos, ką bendro jos turi su jūsų astrologinėmis prognozėmis?
– Astrologija grind&#158iama matematiniais skaičiavimais, taro kortos – gyvenimo filosofija. Jei medicininė astrologija kiek sudėtingesnė, tai taro kortos duoda momentinį atsakymą apie pa&#158eistą organą. A&#154 galiu patikrinti, sugretinti informaciją, gautą abiem kanalais. Paprastai astrologai nedirba su taro kortomis, o tarologai nesidomi astrologija. Jei astrologijoje yra programa, duota &#158mogui gimstant visam jo likusiam gyvenimui, tai taro kortos orientuoja tam tikram &#158mogaus gyvenimo laikotarpiui – metams, dvejiems ar penkeriems. Tarkim, jūs norite i&#154vykti, padirbėti kelis metus Amerikoje. Tokiu atveju, klausiama taro kortų, ar verta tai daryti? Tokiu būdu a&#154 galiu prognozuoti &#154ią situaciją, ar nieko blogo jums nenutiks, ar u&#158sidirbsite pinigų toje kelionėje. Po to seka analizė dviejų horoskopų – jūsų ir JAV, jei ten i&#154vykstate ilgesniam laikui. Jei ta &#154alis pagal horoskopą netinka, ką i&#154 anksto galima numatyti, jums ten nėra kas veikti… Man tai yra gan įdomi informacijos sintezė.
Tarologijoje yra dalis astrologijos, bet ten nėra tokių fundamentalių, giluminių &#158inių. Gal todėl astrologai nesidomi taro kortomis. A&#154 tas dvi informacines kryptis sujungiu.
– Yra dar viena sritis, kurios Jūs nevengiate, – tai poltergeistas, bildukai, neigiamų rei&#154kinių mūsų aplinkoje tyrimas, patalpų energetinis valymas. Kaipgi jūs u&#158mezgate kontaktą su dvasiomis, retkarčiais drumsčiančiomis mūsų namų ramybę?
– Mano darbe tai i&#154ties gan reti atvejai. Lygiai taip, kaip a&#154 kalbuosi su jumis, minties lygmenyje galiu u&#158megzti kontaktą su dvasiomis ir kalbėtis su jomis. Ten, dvasių pasaulyje, visai nesvarbi tautybė, nėra jokių apribojimų ar kalbos barjerų. Dvasia gali kalbėtis su manimi ta kalba, kurią a&#154 suprantu. Pana&#154iai “kalbamės” su savo &#154unimi ar kate. Tie kontaktai su dvasiomis mano praktikoje įvyksta retai, vieną kartą per trejetą mėnesių ar pusę metų, kai mane pakviečia į kokį nors butą ar namus, kuriuose yra “u&#158silikusios” mirusios sielos. Jos periodi&#154kai trikdo gyvuosius, sukelia poltergeistą ( “poltergeist” – i&#154vertus i&#154 vokiečių kalbos, rei&#154kia triuk&#154maujanti dvasia), beld&#158iasi į sienas, sukuria įvairių nepatogumų &#158monėms, drumsčia namų ramybę. Apsilankęs tokiuose namuose, a&#154 matau tą neramią dvasią, atlieku tam tikrą ritualą, kuris &#154iek tiek pana&#154us į ba&#158nyčios kunigų – egzorcistų, ir pasiunčiu ją ten, kur jai norisi, kad tik netrikdytų gyvųjų… Kai dvasia, nelaimės atveju, staiga atsiskiria nuo fizinio kūno, sugrį&#158ti atgal į mirusį kūną jau nebegali. Dvasia “pakimba” toje erdvėje ir jai reikalinga kitų &#158monių pagalba, kurie maldomis, giesmėmis ir &#154ventomis mi&#154iomis palengvintų jos dalią ir padėtų i&#154eiti. Tačiau jeigu mirtis i&#154tiko dėl paties &#158mogaus kaltės, savi&#158udybės atveju, nuskendus ar pasikorus, tai jau yra sąmoningi veiksmai, ir toks &#158mogus “pakimba” toje erdvėje tarp mūsų, jis gali “ateiti” į tuos namus, kur gyveno, lankytis vietose, kur jis mokėsi ar dirbo, bendrauti su draugais, kurie jo nemato. Tai trunka 3- 5 metus, kartais ir 10 metų, jeigu jam niekas nepadeda.
Pavyzd&#158iui, Anglijoje ir JAV yra pigūs, simboli&#154kai tekainuojantys namai, nes gyventi juose neįmanoma. &#158monės, apsigyvenę tokiuose namuose, gali i&#154protėti, nes poltergeisto rei&#154kiniai juose neprognozuojami, sukelia įvairius garsus bei haliucinacijas…
– Ir jūs galite matyti tuos neprognozuojamus poltergeisto rei&#154kinių sukėlėjus?..
– Visa tai galima matyti. Ekstremalios baimės sąlygomis arba stipriai apsvaigęs nuo alkoholio &#158mogus gali tai matyti. Kai jums atsiveria ai&#154kiaregystės kanalas, galite matyti tai, ko kiti &#158monės paprastai nemato. Tuo metu esamą situaciją fiksuoja ne protas, o jūsų pasąmonė, tai yra, vidinis regėjimas. Juo da&#158nai naudojasi aklieji. Pa&#158įstu aklą &#158mogų, kuris vaik&#154to, matydamas trečiąja akimi. Jis buvo atėjęs pas mane, paklausiau, kaipgi jis mato? Toks įspūdis, lyg daiktų vibracijos erdvėje aidu atsispindi prie&#154ais ir jis gali juos apeiti visai neu&#158kliudydamas…
Tarkim, vaikams iki 7 metų am&#158iaus yra labai i&#154vystyta ai&#154kiaregystė. Jie gali matyti mirusias sielas ir pa&#154alinius, realiai neegzistuojančius &#158mones, kurių nemato suaugusieji. Pradėjus eiti į mokyklą, ai&#154kiaregystė dingsta, vaikų trečioji akis u&#158sidaro.
Trečioji akis &#158mogui gali atsiverti tik ekstremaliais atvejais, pavyzd&#158iui, i&#154tikus klinikinei mirčiai, autokatastrofos metu, mirus artimam &#158mogui… Įvyksta toks sprogimas, jog pradedi matyti tai, ko kiti &#158monės nemato, ir tu pradedi viso to bijoti. &#158monės, gulintys psichinėse ligoninėse, kurie tai mato, jau nebegali &#154io proceso valdyti…
Kai pradėjau matyti &#158mogaus vidaus organus, mirusias sielas, suvokiau, jog turiu valdyti tą procesą. A&#154 pagalvojau, jei mygtuko paspaudimu galima i&#154jungti televizorių, tai kodėl gi nepaband&#158ius i&#154jungti vidinį regėjimą ir vėl įjungti tik tuo metu, kai to reikia? &#154is spontani&#154kos ai&#154kiaregystės seansas reikalauja labai daug energijos, po jo jaučiuosi labai pavargęs. Ypač kai tenka kalbėtis su mirusiomis sielomis, esančiomis &#158emiausiuose sluoksniuose, jos kaip vampyrai, pasikeitimas informacija su jomis labai slegia. Dvasia neturi logikos, ji emocionali, irzliai dirginanti. Tenka atlikti savo darbą, “įtikinti” neramią dvasią palikti patalpą. Prireikia net savaitės poilsio, kol atgaunu prarastas jėgas.
– Kaip siekiate apsisaugoti nuo to negatyvaus, vampyruojančio dvasių poveikio? Ar savo praktikoje taikote kokius nors magi&#154kus apsaugos ritualus?
– Ritualas yra būtinas, nes &#158engi į svetimą erdvę. Kai pasieki fizinio, materialaus ir nerealaus pasaulio ribą, turi mokėti apsisaugoti, antraip nuo to teks nukentėti. Jei dvasia nenorės pasitraukti, ką gi su ja daryti?.. Tokiu atveju pati stipriausia apsauga – Vie&#154pats Dievas. Būtini malda, &#154ventinta &#158vakė – ugnies elementas – &#154ventintas vanduo, metalas ir druska. Tai penki liaudi&#154kos magijos, apsaugos elementai. Su malda lūpose pradedu, dirbu ir baigiu savo darbą, nes būtent tose vibracijose, bangų da&#158niuose turiu i&#154siųsti “pakibusią” &#158mogaus dvasią…
– Dėkoju jums u&#158 pokalbį.

Juozas Ivanauskas